Kęstutis Masiulis, Seimo Ekonomikos komiteto narys, sakė, kad numato smulkiam verslui lengvatų - kuriant mažąją bendriją nereikia 10.000 Lt įstatinio kapitalo, nuo pirmos dienos nereikia samdyti direktoriaus.

"Įstatymo labai laukė smulkieji verslininkai. Projektas diskutuotas bene trejus metus. Smulkieji verslininkai sakė, kad rengiant šį įstatymą atsižvelgta į jų lūkesčius", - teigė p. Masiulis.

Pasak jo, išskyrus minėtus palengvinimus, mažosios bendrijos daugiau niekuo nesiskiria nuo kitų egzistuojančių įmonių - "visi mokesčiai egzistuoja, visi mokesčiai sumokami".

Pono Masiulio komiteto kolega Vaidotas Bacevičius sakė, kad įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 d. Savo parašą po įstatymu dar turi padėti prezidentė.

"Manau, geras įstatymas, ir siūlau juo pasinaudoti. Šiek tiek kai kurie žymūs ekonomistai mistifikuoja šį įstatymą sakydami, kad yra išplauta atsakomybė, niekas už nieką neatsako ir pan. Tai yra visiška netiesa. Bet kuris akcininkas, bet kuris steigėjas atsako už savo įmonės veiklą ir, aišku, atsako tuo dydžiu, kurią yra įnešęs į tą įmonę", - kalbėjo p. Bacevičius.

Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, pabrėžė, kad įtvirtintas reglamentavimas padaro verslo aplinką prieinamesnę tiems žmonėms, "kurie mėgina prakusti".

"Žmonėms reikia suteikti šansą užsikabinti", - kalbėjo p. Dagys.

Tačiau Juliui Veselkai, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojui, mažųjų bendrijų įteisinimas nepatinka.

Parlamentaras sako, jog mažosios bendrijos mokės mažiau mokesčių į biudžetą, gali susidaryti sąlygos šešėlinio verslo augimui.

Neįtraukė

Seimas nesutiko į įstatymą įtraukti nuostatos, kad mažosios bendrijos pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus gali būti ne didesnės kaip 1 mln. Lt. Tokį siūlymą buvo pateikė parlamentarai Julius Veselka ir Dainius Budrys.
Anot siūlymą parlamentarams pristačiusio p. Veselkos, mažųjų bendrijų apyvartos dydį reikia apriboti, nes kitaip mažoji bendrija gali "milijardo litų apyvartą sukti" ir naudotis visomis numatytomis lengvatomis.


"Mes pagalvokime, ką darome. Mokesčių pakankamai nesurenkame, "Sodros" įmokų nesurenkame. Tose įmonėse gali dirbti 10 žmonių ne pagal darbo sutartį, vadinasi, visiškai kita mokesčių sistema, tai prie didelių apyvartų bus nesumokėti dideli mokesčiai. Niekas nedraudžia esant didesnėm apyvartom perregistruoti įmonę kitokia forma", - siūlymą rėmė Algirdas Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.

Ekonomikos komitetas siūlymui nepritarė. Komiteto narys p. Bacevičius teigė, kad siūlymas yra visiškai niekuo nepagrįstas.

"Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme yra apibrėžta, kad itin smulkia įmone laikoma ta, kurios metinė apyvarta neviršija 7 mln. Lt. Šiuo atveju siūlomas nustatyti net 7 kartus mažesnis apyvartos lygis yra absoliučiai nepagrįstas, tiktai emociniu skaičiumi milijonas", - dėstė p. Bacevičius.

Siūlymui nepritarta 30 Seimo narių balsavus už, 11 - prieš, 35 susilaikius.

Reglamentavimas

Įstatymu įtvirtinta, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai (ne daugiau kaip 10) būtų fiziniai asmenys. Tokias bendrijas galima įsteigti sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartis, steigimo aktus. Savo veikloje mažosios bendrijos privalės vadovautis nuostatais.

Mažųjų bendrijų steigėjais galės būti tik fiziniai asmenys, kurie, įregistravus bendriją, taptų jos nariais. Taip pat nariais galės būti ir fiziniai asmenys, įnešę ar įsipareigoję įnešti įnašus į bendrijas.

Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė, teigė, kad mažoji bendrija - ne ta forma, kuri stimuliuotų Lietuvos ekonomiką. Šia forma, anot parlamentarės, pasinaudos siaura verslo sritis, daugiausia - paslaugų teikėjai.

"Verslo žinios" rašė (Nr. 94, 2012 05 16), kad mažosios bendrijos teisinis statusas, turėjęs laipsniškai pakeisti verslo liudijimus, pradėtas modeliuoti prieš dvejus metus. Mažoji bendrija, arba ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, būtų patogesnis kuriantiems šeimos verslą. Tokiai bendrijai nereikėtų įstatinio kapitalo, jai galiotų supaprastintas valdymas ir apskaita. Jai nebūtų privalu samdyti direktoriaus ar buhalterio. Bendrijos pelnas avansu galėtų būti paskirstomas ir nepasibaigus finansiniams metams.

Tačiau projekto rengėjai įspėja ir apie tai, kad iš pradžių kitų formų įmonės gali nepalankiai žiūrėti į naujos teisinės formos juridinį asmenį. O finansų įstaigos veikiausiai labai atsargiai kredituotų jų veiklą.

"Verslo žinios" rašė (Nr. 94, 2012 05 16), kad mažosios bendrijos teisinis statusas, turėjęs laipsniškai pakeisti verslo liudijimus, pradėtas modeliuoti prieš dvejus metus. Mažoji bendrija, arba ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, būtų patogesnis kuriantiems šeimos verslą. Tokiai bendrijai nereikėtų įstatinio kapitalo, jai galiotų supaprastintas valdymas ir apskaita. Jai nebūtų privalu samdyti direktoriaus ar buhalterio. Bendrijos pelnas avansu galėtų būti paskirstomas ir nepasibaigus finansiniams metams.

Tačiau projekto rengėjai įspėja ir apie tai, kad iš pradžių kitų formų įmonės gali nepalankiai žiūrėti į naujos teisinės formos juridinį asmenį. O finansų įstaigos veikiausiai labai atsargiai kredituotų jų veiklą.