Tai tik menka dalis to, ką Kinija planuoja artimiausiems penkeriems metams. Liu Jianjunas, Kinijos užsienio prekybos centro viceprezidentas, akcentuoja, kad Kinijos vyriausybė vis labiau atpalaiduoja importo patekimą į rinką, o pagal šiemet priimtą Kinijos vyriausybės planą, importo apimtis per artimiausią penkmetį turėtų sudaryti 8.000–10.000 mlrd. JAV dolerių.

Įkaitusi nuo augimo šuolių ekonomika jau stokoja įvairių žaliavų, dėl intensyvios gamybos ir su tuo susijusio užterštumo dairosi į technologijas, tausojančias gamtą.

Lietuvos verslui patekti į vieną iš sparčiausiai besivystančių rinkų patartina per transportavimo paslaugas. Uostas, prekių gabenimo sausuma alternatyva konteineriniu traukiniu „Saulė“ yra ženklas kinams, kad Lietuva kurianti kelią į Europą.

Tačiau Liu Jianjunas sako, kad Lietuvos verslas ne itin aktyviai naudojasi tokiomis savireklamos galimybės kaip tarptautinės parodos ar mugės, kurios rengiamos Kinijoje. Ir rekomenduoja spalį ir lapkritį vyksiančią Kantono importo ir eksporto mugę.

Kiek Lietuva Kinijai yra svarbi kaip prekybos partnerė? Kuo ji išsiskiria, palyginti su kitomis Baltijos šalimis?

Kinija bendradarbiauja su visomis šalimis vienodai, stengiamės gauti abipusę naudą, įgauti patirties, viena kitą papildyti. Lyginant Estiją, Latviją ir Lietuvą, Lietuvoje gyventojų skaičius didžiausias, taip pat ir šalies teritorija yra didžiausia. Natūralu, kad ir pati rinka bei vartotojų kiekis šiuo atveju yra didesnis, todėl Lietuva yra viena iš Baltijos jūros regiono svarbiausių partnerių. Lietuva ir Kinija glaudžiai bendradarbiauja ne tik ekonomikos, bet ir švietimo, sporto, kultūros srityse. Pastaruoju metu šis bendradarbiavimas dar labiau padidėjo.

Lietuva aktyviai plėtoja logistikos grandinę su Tolimaisiais Rytais, nuolat investuojama į uosto plėtrą. Kaip šios pastangos galėtų pasitarnauti plėtojant prekybą tarp Kinijos ir Lietuvos?

Jau antrą kartą atvykstame į Lietuvą. Įspūdis dar geresnis nei pernai. Jūsų šalis pagal geografinius duomenis yra Europos centras. Mes žiūrime į Lietuvą kaip į svarbią bendradarbiavimo partnerę Europos Sąjungoje. Klaipėdos miestas yra prie Baltijos jūros, turi jūrų uostą, todėl patogi logistika ir transportavimas turi savito pranašumo. Pernai sėkmingai pavyko traukinio „Saulė“ reisas iš Kinijos į Lietuvą per Kazachstaną. Tai labai geras žingsnis, kuris gali sujungti Kiniją, Lietuvą ir ES. Tai naujas kelias, kurį mes galime pavadinti nauju „šilko keliu“, kuriuo prekės iš Kinijos per trumpą laiką pasiektų Europą.

Sparčiai augančiai Kinijai eksportas iki šiol buvo ekonomikos augimo variklis. Kiek dėmesio Kinija skiria prekių importui, kokių prekių ar žaliavų paklausa didžiausia?

Gali atrodyti, kad pastaruosius 30 metų pagrindinis Kinijos ekonomikos augimas buvo pasiektas per prekių eksportą. Tačiau Kinijai, kuri pagal dydį ir gyventojų skaičių yra viena iš didžiausių šalių, labai svarbus importas. Kinijos vyriausybė nustatė daug importo politikos lengvatų, kad kuo daugiau prekių galėtume gauti iš užsienio. Mūsų vyriausybės šiemet patvirtintas importo planas rodo rimtą suinteresuotumą importuoti iš užsienio. Kinijai labiausiai reikia naujų aplinkosaugos, medicinos, biologijos technologijų, įvairių žaliavų, kurių dėl intensyvaus pastarųjų metų ekonomikos augimo jau trūksta gamykloms. Taip pat mes laukiame kokybiškų, prabangos prekių, vardinių prekės ženklų.

Lietuvos mažmeninės prekybas tinklai jau rado kelią į Kiniją, jie yra nuolatiniai įvairių parodų dalyviai, kiek matomi Kinijoje mūsų gamintojai ar paslaugų teikėjai?

Remdamasis ligšioline Kantono mugės, kurioje nuo 2007 m. veikia tarptautinis paviljonas, patirtimi, galiu pasakyti, kad iki šiol parodoje nebuvo nė vieno lietuviškos įmonės stendo. Lietuviai šioje parodoje daugiu lankosi kaip žiūrovai ar pirkėjai, per paskutinę sesiją balandį–gegužę jų buvo 144. Mes labai lauktume dalyvių, kurie pristatytų savo produkciją. Mūsų delegacija į Lietuvą atvyksta jau antrą kartą, todėl tikimės, kad mūsų ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastangomis Lietuvos verslas įvertins šios mugės naudą. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad aktyviai prisistato užsienio logistikos kompanijos, pvz., dalyvių iš Rusijos būna kasmet. Taip pat Lietuvos verslininkams galime pasiūlyti alternatyvią dalyvavimo parodoje formą. Mes galime rasti atitinkamų Kinijos logistikos kompanijų ir padėti Lietuvos bendrovėms prisistatyti kartu. Tai būtų vienas iš bendradarbiavimo būdų, gana praktiškas, leidžiantis sutaupyti išlaidų.

Kokios naudos Lietuvos verslininkai gaus parodoje, be to, kad tai yra galimybė prisistatyti ne tik Kinijos, bet ir kitų šalių verslui?

Kantono parodos turi daugiau nei 50 metų istoriją, tai vienas iš svarbiausių prekybos įvykių. Anksčiau buvo daugiau pristatomos vartojamosios prekės, maisto produktai. Pasaulio ekonomikai sparčiai kintant, lygiagrečiai pasaulio poreikiams transformuojasi ir mūsų paroda. Stengiamės, kad mugė taptų viena iš didžiausių pasaulio platformų, kurioje bendrovės viena kitą atrastų. Palyginkime, per paskutinę sesiją gegužę parodoje dalyvavo 210.333 dalyviai, o sudarytų sutarčių apyvarta siekė 360,3 mlrd. JAV dolerių. Pernai pasirašėme su Lietuvos pramonininkų konfederacija bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją, mugėje galime teikti VIP paslaugas Lietuvos verslui, padėti suorganizuoti seminarus ir prekių pristatymus.