Prieš tai vykusias atsipumpuravimo istorijas žino dauguma – institutas „pagimdė“ bendroves „Fermentas“ (1995 m.), „Biofa“ (1995 m., dabar „Sicor Teva“), „Biok“ (1991 m.), „Biocentras“ (1991 m.).

Edita Mištinienė, viena iš „Profarmos“ bendraturčių, pasakoja, kad įmonės steigėjai ilgą laiką dirbo „Sicor“ mokslo padalinyje.

„Kai „Teva“ nupirko „Sicor“, įmonėje vyko struktūriniai pokyčiai. Galų gale ir mes buvome subrendę pokyčiams, nusiteikę realizuoti savo, kaip mokslininkų, ambicijas ir idėjas. Matėme, ko rinkai reikėtų. Taip įkūrėme mažą įmonę „Profarma“, kuri, bendradarbiaudama su Biotechnologijos institutu, sukūrė unikalią baltymų prolongavimo technologiją. Jos tobulinimas ir yra pagrindinė įmonės veikla“, – apie pačią pradžią pasakoja p. Mištinienė.

Apie pradinį kapitalą ir kitus finansinius reikalus ji kalba nedaug, tuo metu į priekį vedė tikėjimas sukurti unikalų produktą. Tiesa, tai jokiu būdu nereiškia, kad mokslininkų idėjoms virsti kūnu nereikia lėšų.

Unikali technologija

„Biologinis vaistas turi gana trumpą gyvavimo laiką, o mūsų technologija pailgina jo veikimą“, – apie „Profarmos“ sukurtą produktą aiškina mokslininkė.

Anot jos, šiuo metu biofarmacija – visame pasaulyje sparčiai besivystanti pramonės šaka, tiksliau, mokslas ir verslas ieško būdų, kaip pailginti biologinio vaisto gyvavimo laiką.

„Kad sulėtintų vaisto pasišalinimo iš organizmo laiką, kai kurios įmonės prijungia cheminius darinius prie vaisto, kitos bando jį modifikuoti. Tačiau modifikuota molekulė praranda didelę dalį savo biologinio aktyvumo, dažnai jos efektas mažesnis“, – mokslininkų paieškomis dalijasi pašnekovė ir aiškina, kad „Profarmos“ technologija pranašesnė už kitas esančias rinkoje, nes ji leidžia keletą kartų pailginti biologinio vaisto veikimą organizme. Ir baltymo biologinis aktyvumas nekinta.

Ši technologija – tik mažas žingsnelis, norint jos pagrindu sukurti vaistą būtina atlikti ne vieną tyrimą.

„Mokslininkams sunku būti verslininkais. Pripažįstu – visada mums tai buvo bėda. Atliekame užsakomuosius darbus kitoms įmonėms, jie ir yra įmonės pragyvenimo šaltinis. Žinoma, tai nėra pagrindinė mūsų veiklos kryptis, tik būdas išgyventi. Pagrindinė – technologijų kūrimas“, – aiškina Gintautas Žvirblis, kitas „Profarmos“ bendraturtis ir jos direktorius.

Investuotojų paieška

Pašnekovai pabrėžia, kad ne vienerius metus įmonė bando pritraukti lėšų plėtrai, ieško investuotojo.

„Vaistų registracija yra brangus malonumas. Daugiausia kainuoja klinikiniai bandymai. Tai pakeliama tik stambioms įmonėms, kurios gali sau leisti investuoti milijonus į klinikinius bandymus, patvirtinančius vaistų efektyvumą“, – sako p. Žvirblis.

Ponia Mištinienė aiškina, kad „Profarma“ savo portfelyje turi keletą produktų su atliktų ikiklinikinių duomenų paketu, visoms šioms idėjoms dar būtini klinikiniai tyrimai.

Įmonės atstovai pasakoja išbandę ne vieną lėšų pritraukimo būdą: kreipėsi į finansų konsultantus, verslo angelų ar investicinius fondus. Daugelį potencialių investuotojų atbaido tai, kad biofarmacija lėtai atsiperka.

„Tiesiogiai kreipiamės į didžiąsias farmacijos įmones, pristatome savo idėją, nuveiktą darbą ir bandome juos sudominti. Regis, šis kelias pasiteisina. Tuo pačiu įsitikinome, kad farmacijos milžinams ypač aktualūs intelektinės nuosavybės klausimai. Išradimus būtina patentuoti, o tai kainuoja didelius pinigus. Šiuo metu turime įsigiję 3 tarptautinius ir 4 lietuviškus patentus “, – dėsto p. Žvirblis. Anot jo, patento registravimas ir palaikymas įmonei atsieina nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių litų.

Tradicijų nepakanka

Ponia Mištinienė pastebi, kad, nepaisant gilių biotechnologijų tradicijų, Lietuva, lyginant su kitomis Europos šalimis, pralaimi biotechnologijų vystymo varžybas mažųjų įmonių kūrimo ir skatinimo srityje.

„Lietuvos mokslininkai patyrę, turi idėjų. Tačiau to neužtenka. Reikia atlikti eksperimentinius tyrimus. O tam būtinos laboratorijos, įranga. Nors moksle brangiausiai kainuoja idėja, visgi be įrangos žengti pirmyn neįmanoma“, – pašnekovė tvirtina, kad „Profarmai“ pasisekė, nes turi Biotechnologijos instituto palaikymą, čia nuomojasi patalpas ir įrangą.

„Tačiau visa infrastruktūra turėtų būti verslo slėniuose ar inkubatoriuose. Kai 2007-aisiais kūrėme įmonę, buvo skelbiama apie verslo inkubatorius, mokslo slėnius, neva jau 2008–2009-aisias juose galės dirbti šalies mokslininkai. Tačiau nuo tų kalbų praėjo penkeri metai, o toliau jų valstybė ir nepasistūmėjo“, – liūdnai konstatuoja p. Žvirblis.

Savo ruožtu p. Mištinienė, tvirtina, kad mokslininkai rankų nenuleidžia ir įsitvirtinti sudėtingoje rinkoje bando savo jėgomis, dirba ne viename darbe, rašo paraiškas ES paramai gauti.

Pavyzdžiui, „Profarma“ jau pasinaudojo ES parama pagal priemonę „Idėja Lt“, dabar pretenduoja į ES paramą pagal priemonę „Intelektas LT“. Įmonei pavyko rasti investuotoją ir kartu su ES parama planuoja už maždaug 4 mln. Lt pirkti įrangą, tai bendrovei leistų ne tik vykdyti savų idėjų tyrimus, bet ir atlikti kitų mokslininkų užsakymus.