„Tai Baltijos valstybėms pats sėkmingiausias ir rezultatyviausias NATO viršūnių susitikimas. Per trejus metus pasiekta tikrai daug. Lietuvos narystė NATO tampa reali ir visavertė. Pagaliau turime aiškias ir konkrečias saugumo garantijas, kad būsime ginami ir apginti. Lietuvos žmonės gali jaustis saugūs“, – pabrėžė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Tvirtą paramą oro policijos misijai Baltijos valstybėse išreiškė ir Šiaurės Atlanto taryboje kalbėjęs JAV Prezidentas Barackas Obama. Ši misija NATO viršūnių susitikime įvardyta kaip vienas sėkmingiausių išmaniosios gynybos ir Aljanso solidarumo pavyzdžių. Savo ruožtu, Baltijos šalys paskelbė, kad didina savo įnašą į oro policijos misijos įgyvendinimą.

NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po 10-ies metų.

Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikumo stiprinimo iniciatyvas „išmanioji gynyba“ ir „sujungtosios pajėgos“, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. Išmaniosios gynybos iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse.

Aljanso narės taip pat aukščiausiu lygiu išreiškė paramą, kad 2010 m. Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras taptų NATO kompetencijos centru, o jo akreditacija būtų baigta kaip galima greičiau.

Susitikime įtvirtintas ir NATO dėmesys stiprėjančiai Kaliningrado militarizacijai. Pasak Prezidentės, NATO yra pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su Rusija, tačiau jis turi būti abipusis. Lietuvos vadovės teigimu, intensyvi militarizacija Aljanso pašonėje prieštarauja pačios Rusijos deklaruojamam siekiui plėtoti strateginę partnerystę su NATO.