Skirtingai nuo nešališkai teikiamos informacijos  propagandos svarbiausias tikslas yra įtakoti visuomenę siekiant savų tikslų, kurie atneštų naudą suinteresuotoms grupėms. Propaganda dažnai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne žmonių racionalų mąstymą, o emocijas. Propaganda gali būti naudojama ideologiniais, socialiniais, ūkiniais  arba kariniais tikslais, ji buvo ir yra puiki psichologinė priemonė bet kokioje veiklos srityje.

Nors terminas propaganda dažnai įgyja stipriai neigiamą atspalvį dėl savo manipuliacinių iršovinistinių  tikslų , pirmoji šio termino prasmė yra  neutrali  ir yra naudojama daugeliu  atvejų, kurie būna gerybiniai ir nežalingi. Tai galėtų būti  sveikatos priežiūros rekomendacijos, piliečių skatinimas dalyvauti šalies gyventojų surašyme arba rengiamuose  rinkimuose, pranešimai, kuriais siekiama, kad piliečiai praneštų apie nusikalstamą veiklą teisėsaugai ir t.t. Antroji termino reikšmė sietina su valstybių vidaus bei tarptautinių santykių politikos veiksmais, stengimusi juos vienaip ar kitaip pateisinti. Karai, nestabilios situacijos šalyse, galima akivaizdi grėsmė, įtampos, siekis susidoroti su neparankiomis socialinėmis grupėmis- šie reiškiniai skatindavo valstybių vyriausybes įvairiais laikais imtis propagandos kaip įrankio, galinčio pirmiausiai pakreipti visuomenės viešąją  nuomonę sau naudinga linkme siekiant pateisinti reikalingus sprendimus bei veiksmus.

Propagandos mechanizmas ypač suklestėjo XX amžiuje, vykstant pasauliniams karams, įsigalint autoritariniams bei totalitariniams režimams Europos šalyse, Šaltojo karo laikotarpiu. Šis reiškinys nedingo ir šiandien, XXI a. pradžioje, kai pasaulis išgyvena didžiulį nestabilumo laikmetį, pasireiškiantį pirmiausiai globaliniame ūkio sektoriuje ( nuolat besireiškiančių krizės, sunkios galimų sprendimų paieškos), socialinėje-kultūrinėje plotmėje ( radikalaus islamo ir islamizacijos nuolatinė grėsmė, tarpkultūriniai-religiniai žmonių skirtumai, keliantys labiau įtampą nei tarpusavio pasitikėjimą ) bei viešajame gyvenime.

Šiandien propaganda yra tyrinėjama istorinės analizės metodais, siekiant parodyti jos politinę įtaką įvairiems pasaulio bei Lietuvos įvykiams. Įsivaizduojama, kad propagandos kaip įvairių konfliktų komunikacijos turinys privalėjo būti orientuotas į kvietimą mobilizuotis ar būti solidariems kokios nors grėsmės akivaizdoje. Kiti propagandos apibūdinimai dažnai siejami arba su agresyvia  (meluojančia) reklama, arba tapatinami su politine komunikacija, kurios  imasi valdžioje esančios politinės partijos savo veiksmams pateisinti.

Lietuvoje propaganda kaip komunikaciniu reiškiniu  labiau susidomėta vykstant prezidento R.Pakso valdymo metu, kuomet buvo išaiškinti Rusijos bendrovių ketinimai destabilizuoti politinę padėtį šalyje ( vad. planas „Laumžirgis“).